surūkti

surūkti
1 surū̃kti intr. 1. K, DŽ1 apjuodyti nuo dūmų: Surū̃ko sienos nuo kelmų dūmų Dkš. Praslinko ilgas surūkęs pastatas, šmėkštelėjo stoties budėtojo geltona vėliavėlė V.Bub. Turia juk viskas surū̃kt i pajuoduot: rūko i rūko – pypkis pro pypkį Jrb. Čia reikia užtaisyt [skylę] – ką tik padedi, viskas surū̃ksta Rm. Nemokyti buvo, surūgę i surū̃kę Rdn. Senas žmogus, surūkęs kap smertis Al. Toks gražus, toks poniškas, o ji – surūkusi boba J.Paukš. Surū̃ks staklelės juodais dūmais, apkris drobelės juodais dūmais JD937. Langinyčia uždaryta, per jos plyšes matyti maža, surūkusi kamarėlė Žem. Ant gembės kabėjo tarba, buvusi kada marga, dabar surūkusi M.Katk. Gražesnės mūsų, nors surūkę, gryčios A.Baran. Surūkusioje bakūžėlėje ir aukso rūmuose visur šunį rasi Blv. Šalip ėjo sodietis, surūkusio raukšlėto veido LzP. An veselių ir dainuškų, ant ulionių, večeruškų eina namo parsiplūkę, juodi, kai velniai surūkę LTR(Ob). Eis mergytės, linus brukę, sudulkėję ir surūkę LTR(Vb). Surū̃ko lyg pečiaus kakta Dkš. | prk.: Mūsų žmonės smarkiai akli, tamsūs, be meilės, surūkę, ant rašto labai atkaklūs ir vangūs A1885,283. 2. Slnt, Šts, YI rūkstant susirinkti, susitelkti (apie dūmus): ^ Surūks visi dūmai pri vieno lango VP43. Surū̃ko dūmai pri vieno lango (viskas susidėjo, viskas išaiškėjo), i nubaudė Nt. 3. imti rūkti: Pirmiau dūmai surū̃ko, paskui liepsna pasirodė Skr. Pardegė elektros – tik surū̃ko surū̃ko! Krš. Vai kai aš užsėdau an bėro žirgelio – tik surūko juodi dūmai po žirgo kojelių LTR(Jz). 4. išrūkti (apie mėsą ir žuvis): Jau bus lašiniai surū̃kę Gs. Matai, žuvis turėtum surū̃kti ir iškepti jau Plng. 5. rūkstant sudegti: Ligi šita malkapalaikė surū̃ks, tai ir pečius išauš Ds. ^ Kad tu surū̃ktum su savo darbu! (keik.) Ldk. Kad tu surūktum, negut mane prigavęs! M. 6. sukilti (apie dulkes); imti dulkėti, sudulkėti: Kad movė, dulkės tik surū̃ko Krš. Kai drožiau, tai tik skudurai surū̃ko, ir išdūmė Gs. Trenkė užkulniais į grindis, jog surūko lentos rš. 7. aptraukti rūku, migla: Kad kada giedras laikas yra, o Šatrijos kalnas miglotas, surūkęs, tai ten gyvenantiejai žmonys numano, kad užstos laikas nepagados LMD(Sln). 8. šnek. greitai subėgti, sueiti: Kaip surū̃ko visi, kaip atidarė krautuvę – nieko nebežiūri, nė eilios Mžš. ║ greitai kur atsidurti, būti padėtam: Kai gerai apsisukom (padirbėjome), tuo viskas surū̃ko (sukrauta) į kamarą Stak. \ rūkti; aprūkti; atrūkti; įrūkti; išrūkti; nurūkti; parūkti; parrūkti; perrūkti; prarūkti; prirūkti; surūkti; užrūkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • surukti — surùkti vksm. Jei tai̇̃p gérsi, tai tàvo véidas kaipmàt surùks …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • surukti — surùkti intr. 1. Q557,560, R, Sut, N, K, DŽ pasidaryti raukšlėtam, susitraukti: Surùkusi boba KII307. Mes surùkę diedai, mes gi kuproti nabagai K.Donel. Kaip pasensi, veidas tavo surùks, ir rukšlomis susiraukęs rukšosi J. Mano oda suruko ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surūkti — surū̃kti vksm. Čià rei̇̃kia užtaisýti skỹlę – ką̃ tik pàdedi, vi̇̀skas surū̃ksta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprukti — aprùkti intr. šiek tiek susiraukšlėti, surukti: Jau apseno, aprùko, o tokia buvo graži, giriama Vdk. Susenęs, aprùkęs vyrelis, o gėrė! Krš. Aprùkusi pana, jau senmergė Šts. Senio veidas aprùkęs raukais J. Apsenęs toks, aprùkęs – šešiasdešim …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parukti — parùkti intr. DŽ, Švnč šiek tiek susiraukšlėti, surukti: Parùkęs žmogus, ir paakiai parùkę Šts. Parùkusi ana, susenusi Krš. Ano burna parùkus jau Škn. Jau burna parùkus, ė ženybos vis da nemeta (vis žada vesti) Ml. rukti; aprukti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprūkti — 1 aprū̃kti intr. 1. Q78, SD160, SD112, R, N, K, Š, LL306, DŽ apsitraukti suodžiais, apjuodyti nuo dūmų: Pakrautė aprūkusi suodėmis J. Nu tų dūmų [krosnies] kakta aprū̃ko LKT108(Tt). Aprū̃kę sienos tos Krm. Lubos nuo tų dūmų visai aprū̃kusios Gl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrūkti — 1 atrū̃kti intr. DŽ1 1. atslinkti (apie dūmus): Atpučia šiaurus vėjas, atrū̃ksta juodi dūmai (d.) Mtl. Ir atrūksta juodi dūmai, atjoja bernelis LTR(Lš). 2. DŽ ateiti (apie lietų, lietaus debesį), atlyti: Pasiskubyk – štai jau lietus atrūksta Dkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsirukti — atsirùkti atakti, išsivalyti: Čia kadaise buvo versmė, vėliaus ji užruko, dabar ir vėl atsirùko Jž. rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrūkti — 1 išrū̃kti intr. 1. išsiskirstyti, išeiti (apie dūmus): Visi dūmai iš trobos išrū̃ko Krš. Dūmai išrūko pro langelį Db. ^ Nėr to kamino, kur dūmas neišrū̃ktų LKT76(Plng). | refl.: Išsirūks pečius (išeis dūmai) Ėr. 2. kurį laiką rūkti, leisti dūmus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuliugti — nuliùgti intr. surukti, susiraukšlėti: Ir išlindo galų gale biesas kreivas, klišas, nuliugęs, kad ir biesams bjauru buvo žiūrėti LzP. liugti; nuliugti; suliugti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”